tiesa

1 tiesà sf. (4) FrnW, DrskŽ, LzŽ 1. DK5, SD289, BtPvE5,9, H, R, R391, MŽ526, P, K, M.Valanč, I, A1884,335, J, M, Rtr, Krt, Žr, Kv, Tlž, Upn, Mrc kas atitinka tikrovę, teisybę: Tiesà yra atitikimas tarp dalyko ir sąmonės FT. Pasaulį nuo pražūties gali išgelbėti tik meilė ir tiesa rš. Kad kartais melas su tiesa taip susipynę, jog ne visada atskirsi kas kur A. Gric. Į ateitį eina tas, kas ieško tiesos J.Gruš. O tai tiesa SD4, N. Tiesą kalbu R377, MŽ506. Pagal tiesos N. Panašu į tiẽsą NdŽ. Neginčijama tiesà NdŽ. Šventa tiesà NdŽ. Kam tiẽsą į akis drožti NdŽ. Gyvenimo tiesà DŽ. Tiesõs pažinimas DŽ¹. Laikytis tiesõs DŽ¹. Kažin kiek tam tiesõs Als. Tu turi prieš melus tiesą statyti KBI19. Ans išdręsa tiẽsą į akis pasakyti Pln. Aš cielą tiẽsą ponu pasakiau, nesumelavau Dv. Ir nuejo toj tiesa po visą svietą LKKII220(Lz). Jei jau neužspringsi pirmu kąsniu, tai jau gal ir tiesà Srj. Tose kalbose nė lašo tiesõs Vlkj. Anys meluoja, nigdi tiesõs nesako Lz. Ką jis porino, tep viskas tiesà išejo Lp. O toj vėl tiesõs buvo merga! Ėmė man viską ir išporino Lp. Ale da vieno daikto reik, tiesõs paukštele! Jrk88. Kad tu tep an svieto, kap čia tiesa! Lš. Aistrų tiesà (teatr.) KlK25,43. Bitutė pilkoji medų kopinėjo, o bernelis pas mergelę tiesos klausinėjo (d.) Švn. Sakyk tiesą, berneli, koksai buvo žirgelis? D19. O tai tiesa, močiutė, tai vis tiesõs žodužiai JD970. Kaip aš pati nuėjau, visą tiẽsą pamačiau JV1072. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, tep nei vienas bernužėlis tiesèlės nesakė (d.) Lp. O ne vienas bernužėlis, o ne vienas girtuoklėlis tiesùžės nesakė JD451. Rods, – tarė Pričkus, – vis tiesà, kas čia pasakyta K.Donel. Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspindo A.Baran. Anksčiau ar vėliau susimąstę ainiai pagerbt neapleis mūso vardo už tai, kad mylėti mylėjom kilniai, už tiesą kariavom be kardo Mair. Daugaila turi tiesos, įtardamas jį V.Krėv. Į raštijos kalbą teisė teįvesta pirm trejų metų; lig šiam laikui teisės priedermes pildė tiesà, kurios vienas kitas mūsų rašytojas nemokėdavo atskirti nuo teisybės K.Būg. Tiesai tesie garbė! Kel1862,135. Teisūs yra visi jo priesakymai…, padaryti teisybėje ir tiesoje Mž458-459. Ir ką tu darai, tatai esti tiesa BBDan3,27. Šiteipo eš mėginsiu jūsų žodžius, tiesagu jūsip alba ne BB1Moz42,16. Mana koja tiesom eit BBPs26,3. Idant tiesoj gyventumbim PK135. Nemylėkimės žodžiu nei liežuviu, bet darbu ir tiesà DP530. Žydai… jo tiesà pergalėt negalėjo DP129. Anie tiesojè linksminos DP576. Tatai yra tiesa, jog prieg anam piktam tenka ir nekaltamui MP81. Ir tiesos mūspi nėra SPII115. | Prastybė (paprastumas), tiesa SD¹140. ^ Kieno valia, to tiesà KBII47, Sch101. Tiesa per amžius eina drauge su melu A.Vien. Kas stipresnis, tas gauna visados tiẽsą Pgg. Aiški tiesa nakties nesibijo LTR(Šl). Aklas kelio nemato, melagis – tiesos LTR(Šl). Tiesos maiše nepaslėpsi PPr136(Krtn). Tiesa akis duria Tsk. Meluot nemoku, tiesos – nė pradėt MŽ, N. Malagiuo ir tiẽsą sakant nėkas netika Všv. Melą pamilęs, tiesą užmirši LTR(Šl). Vieno – tiesa, kito – nemelas PPr438(Mrj). Tiek čia tiesõs, kap rėty vandenio Ig. Tokia čia tiesà – kap šuva kirvį suėdė Mrc. Gyvenimas parodys, kas tiesą turėjo, kas taip sau kalbėjo KrvP(Auk). Miela yra tiesà ir skaudi būdama A.Baran. Svetimaip momaip tiesos nėra LKGI209(Zt). Tik kvailas ir mažas tiesą tepasako LTR(Vl). Be tiesõs kap be rankų Vrn. Be tiesos nėr nė šviesos LTR(Grk). Čia tiesa kaip saulės šviesa (sakoma kam apsimelavus) LTR(Grz). Tiesà burną išžiodina, ir aš už tiẽsą galvą guldau Dkš. Kad tau tokia šviesa kap ta tiesà Rod. Bataig tas, kurs myli tiesą, eiti visados ing šviesą KN198. Geras žodis tiesa laikosi KrvP. Vilko nepagausi, tiesõs nesurasi, o kišenę ištuštysi Šv. Tiesà giliai miške Rmš. Girto tiesa – ant liežuvio galo LTR(Rk). Kas klausti dręsa, tas tiẽsą pažįsta Lpl. Glostyk šunį, bet ne prieš šerstį, kalbėk tiesą ponui, bet prieš mirtį PPr75. Tiesa liesa, a ne tiesa? Šts. Bedūšis, bekvapis visą tiẽsą pasakęs (svertuvas) Sl. Berankis, bekraujis visą tiẽsą pasako Užp. Kas tiesą pasako be liežuvio? (knygos) LTR. 2. Ns1852,2, A1884,83, TS1897,6, Gmž, Blv, M.Katk, Vd, Pt, Btg, Upn, Aln, Dgl įstatymų duodama, leidžiama galimybė ką daryti, teisė: Mano tiesa tur būti N. Reikalavo savo tiesų̃ NdŽ. Tiesų atėmimas Amb. Neturì pati tiesõs teip kalbėt Vdšk. Kad anas neturi tiesų̃ šit daryt Trgn. Karaliu niekas neturi tiesõs užduot (ps.) Rmš. Jokios tiesos žmonės neturėjo, teip kaip pas mus dabar gyvuliai BsPIII39(Nm). Ne viena iš profesijų neturi tiesos reikalauti sau ypatingų privilegijų V.Kudir. Šių dienų žmonės, vaikeli, nei smerkti manęs neturi tiesos V.Krėv. Daugelis klioštorių mokėjo įgyti tiesas daryti vyną ar alų prš. Trečia žala nuterioja tiesą karalystėsp dangaus SPI151. 3. SD¹139, Tat, Gmž, Bru [i]nuostatų ir papročių visuma, įstatymas, paprotys: Įstatymas, tiesa SD¹208. Įstata, tiesa, įstatymas SD386. Raišau tiesoj SD78. Ne pagal tiesos SD183. Tiesa atieškotinė SD100. Tiesas instatau Sut. Aštrai ir po tiesos bus sūdyta BPI23. Parašyk jiemus tiesą (paraštėje provą) ir prisakymus (statuto) BB2Moz18,20. Tatai yra amžina tiesa ponui BB3Moz5,22. Tiesas pasaulio ir įstatymus manus, ne tavus saugojąs est DP523. Davė tiesas ir prisakymus ir liepė juos ažulaikyt SPII152. Reikia, adant visa ižsipildytų, kas parašyta buvo tiesose Moižiešiaus SPII250. Vergais tiktai vadinos tie, kurie buvo ar karė[je] paimti arba, jei į tiesą ištikus, par sūdą už vergus buvo pripažinti S.Dauk. 4. AK107, SPI3, Sut, V.Kudir, K.Būg, TS1904,4, DŽ teismas: Atiduoti, šaukti, (pa)traukti tiesõn NdŽ. Tiẽsą daryti NdŽ. Ir vėl gaus tieson eiti J.Jabl. Del šito avino, del šitų niekų jis mane dar tieson, žiūrėk, pašauks! J.Jabl. Skųsti turėjo kaltinyką ne pri bitkopio, bet į tiesą, arba sūdą S.Dauk. Reikėjo į tiesą stoti S.Dauk. Juos tiesona ves BPII82. Iš te ateis tiesos darytų DK¹29. Dėl savo daikto niekados į tiesą neištiko S.Dauk. Tieson pavadinu SD¹139. Apveizdėjimas nuog tiesos SD198. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Pavadinimas tiesos SD288. Nauda iž tiesos SD302. Tiesų knygos N. 5. teismo procesas, byla, teisminis nagrinėjimas: Ažusakau, tiekau tiesos darymą SD57. Atguldymas (atidėjimas) bylų, tiesų SD55. Daiktas, tiesa, byla SD¹172. Ižklausęs ir iki galu išmanęs sūdžia tiesą ižduosti dekretą, kokį apraišytas nupelnė SPI6. Būdas tiesos N. Viešpatie, darykiem tiesą (provą), nesa neesmi kaltas BBPs26,1. Tiesas daro, aba sūdija SPII166. 6. S.Dauk, Sut, N teisės mokslas, teisėtvarka: Pabaigęs tiesų mokslą rš. Tiesinykas, tiesas numanąs SD289. Toliaus eis mokslai tiesos, istorija, psikologija A1884,121. Tiesų mokslas Šlč. 7. dėsnis, taisyklė: Tadas Ivanauskas mokėjo vertingiausias mokslo tiesas išreikšti kiekvienam suprantama forma rš. Pažinimo aistra išvedė Dantę iš dogmatinių tiesų uždaro rato rš. Jis taip pat, nors ir labai atsargiai, kai kurias religijos tiesas aiškino kiek kitaip, negu mokė tradicija V.Myk-Put. Tiesos eilėms rašyti V.Kudir. Nemirštąsis tiesómus mirimo padavęs DP47. 8. N, KŽ kryptis, linkmė. 9. scom. SD334 teisėjas.

◊ iš tiesõs (iš tiesų̃ DŽ) K; po tiẽsai (sa tiesái) iš tikrųjų, tikrai: Ar iš tiesos? R126, N. Jis iš tiesos ir vagis buvo J.Jabl. Iš tiesos bylau jumus BPI15. Per kurį mes vėl iž tiesõs nuteisinti … esme DP3. Iž tiesõs gailėkitės DP12. Iž tiẽsos numirė DP459. Iš tiesos: piningai galvažudžiai Kel1865,170. Iš tiesos Izraelas netur kitos pagalbos, tiktai nog pono mūsų Dievo BBJer3,23. Sakyk, kaip buvo iš tiesų J.Jabl. Gulti dar niekas iš tiesų nesitaisė rš. Bark, ne iš tiesų bark, vyk – nepavyk, mušk – neužmušk, tai būsi geras ūkininkas B. Ar iš tiesų mane leisi važiuot? Ds. Sakyk tu man, ar parduosi, ba aš iš tiesų̃ noriu pirkt Mrs. Šok, sese, iš tiesų, gausi saują riešutų! Sln. Po tiẽsai pasakau: jis durnas – menki nervai Drsk. Sa tiesái aš tau sakau LKKXVIII161(Zt). Sa tiesái anas tap padarė LKKVIII161(Zt).